liepos 20, 2016

2001 m. liepos 20 d. įsteigta Valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra (RATA). RATA veiklos tikslas – sutvarkyti jai perduotas radioaktyviąsias atliekas, užtikrinant branduolinę ir radiacinę saugą. Tuo RATA rūpinasi jau 15 metų.

Vykdant pramoninę, medicinos ir mokslinių tyrimų veiklą susidaro įvairiausios atliekos, tarp kurių yra ir radioaktyviosios. Tai tokios atliekos, kurios skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, dar vadinama radiacija. Radioaktyviosios atliekos turi vieną ypatybę – spindulius jos skleidžia tol, kol suskyla jose esantys radionuklidai. Priklausomai nuo skleidžiančiosios medžiagos, tas procesas gali užtrukti nuo kelių dienų iki keleto šimtmečių. Pagal dabartinius reikalavimus radioaktyviosios atliekos turi būti kruopščiai rūšiuojamos, pakuojamos ir dedamos į galutinio sutvarkymo įrenginius – radioaktyviųjų atliekų atliekynus, kuriuose jos bus patikimai izoliuotos tol, kol jų aktyvumas natūraliai sumažės ir jos taps nebepavojingos.

RATA renka, apdoroja, saugo ir perduoda į Ignalinos atominės elektrinės (Ignalinos AE) saugyklas radioaktyviomis medžiagomis užterštus prietaisus, nebereikalingus įrenginius, kuriuose yra radioaktyviųjų medžiagų. Renka ir tvarko paliktuosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, dezaktyvuoja nebranduolinės energetikos objektus, žemę ir pastatus, užterštus radionuklidais, veža jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinus ir transportuoja radioaktyviąsias atliekas, užtikrina radiologinių avarijų ar įvykių pasekmių šalinimą, likviduojant radioaktyviųjų medžiagų sukeltą taršą. Per 15 RATA veiklos metų surinkta 14 134 vnt. uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, 260 vnt. nelegalių radioaktyviųjų šaltinių (tai sudaro apie 8,3 m3 sutvarkytų atliekų). Taip pat sutvarkyta apie 3,7 m3 kietųjų radioaktyviųjų atliekų, apie 1,32 m3 užteršto metalo laužo. Radioaktyviosios atliekos iš įvairių pramonės įmonių, mokslo bei medicinos įstaigų vadinamos smulkiųjų darytojų radioaktyviosiomis atliekomis, Lietuvoje tokių atliekų per metus susidaro ne daugiau nei 1 m3.

Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje branduolinės energetikos valstybėje, yra susikaupusio panaudoto branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų. Tai pačios pavojingiausios atliekos. Turi praeiti šimtmečiai, kad panaudotas branduolinis kuras taptų visiškai nepavojingas. Nuo Ignalinos AE eksploatavimo pradžios iki galutinio eksploatavimo nutraukimo susidarys apie 2500 tonų panaudoto branduolinio kuro.  Šiuo metu jis yra saugomas specialiuose konteineriuose Ignalinos AE saugyklose. RATA yra atsakinga už panaudoto branduolinio kuro ir kitų radioaktyviųjų atliekų galutinio sutvarkymo galimybių tyrimus. Vyriausybės patvirtintoje Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programoje numatyta atlikti tyrimus, padėsiančius pritaikyti pažangiausias technologijas radioaktyviosioms atliekoms Lietuvoje tvarkyti. Šiuo metu pripažįstama, kad vienintelis aplinkos atžvilgiu darnus ir saugus sprendimas – panaudotą branduolinį kurą ir kitas ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas sudėti žemės gelmėse. Todėl RATA analizuoja galimybes įrengti giluminį atliekyną, dalyvauja tarptautinėse programose, nagrinėja geriausią pasaulinę praktiką.

RATA tikrina trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų pakuotes Ignalinos AE. Vertina ar taip supakuotos radioaktyviosios atliekos galės būti saugiai sudėtos atitinkamuose paviršiniuose atliekynuose. Nuo 2016 metų RATA atlieka Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo planavimo  ir techninių projektų vykdymo priežiūrą. Planuojama atlikti minėto plano ir techninių projektų analizę bei pateikti pasiūlymus jų tobulinimui, kad Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas vyktų kuo efektyviau.

RATA vykdo uždarytos Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos priežiūrą. Saugykla įrengta 1963 metais Širvintų rajone, Bartkuškio miške maždaug 40 km nuo Vilniaus, o radioaktyviosios atliekos į ją buvo vežamos iki 1989 metų. Saugyklos uždarymo metu buvo sukaupta apie 120 m3 radioaktyviųjų atliekų. RATA rūpinasi šia saugykla: užtikrina fizinę saugą, vykdo aplinkos monitoringą – stebi ir vertina greta esančio dirvožemio, vandens, augmenijos sudėtį. Pastarųjų metų stebėjimai rodo, kad radionuklidai iš saugyklos teritorijos nepatenka į aplinką ir negali nulemti papildomos gyventojų apšvitos. Maišiagalos saugyklos stebėjimų rezultatų ataskaitos kas ketvirtį skelbiamos RATA interneto svetainėje.

Taip jau yra, kad greta naudingų ir reikalingų žmogaus gaminamų produktų atsiranda niekam nereikalingos atliekos, tarp kurių yra ir radioaktyviųjų. Naudojamės elektra, medicinos paslaugomis, kitais technologiniais pasiekimais, todėl, kartais net to neįtardami, prisidedame ir prie atliekų susidarymo. RATA dirba, kad ateities kartos nepaveldėtų nepagrįstos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo naštos, o žmonės ir aplinka būtų apsaugoti nuo jų žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

Nuotraukoje – RATA kolektyvas

Untitled