Ilgaamžės radioaktyviosios atliekos – tai atliekos, savo sudėtyje turinčios radionuklidų, kurių pusėjimo trukmė ilgesnė nei 30 metų (235U, 238U, 226Ra, 239Pu, 63Ni, 14C, 36Cl, 129I…).

Ilgaamžės radioaktyviosios atliekos:

Kiek laiko išlieka pavojingas panaudotas branduolinis kuras?

Panaudotas branduolinis kuras – pačios pavojingiausios atliekos. Net 99 % branduoliniame reaktoriuje susidariusių radionuklidų bendro kiekio pasilieka panaudotame kure. Daugelis panaudotame kure esančių radionuklidų spinduliuoja alfa daleles ir pasižymi ilga pusėjimo trukme, todėl turi praeiti keli šimtai tūkstančių metų, kad panaudotas branduolinis kuras taptų nepavojingas.

Pateiktas grafikas vaizduoja, kaip lėtai mažėja panaudoto branduolinio kuro kenksmingumas. Tik apytikriai po 500 tūkst. metų panaudotas kuras radiotoksiškumu prilygs natūraliam uranui.

Koks yra saugiausias būdas galutinai sutvarkyti panaudotą branduolinį kurą ir kitas ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas?

Dėjimas į giluminius atliekynus šiuo metu yra vienintelis tvarus ir pats saugiausias, dabartinėmis priemonėmis techniškai įgyvendinamas radioaktyviųjų atliekų galutinio sutvarkymo būdas, leidžiantis pakankamai ilgai izoliuoti didelio aktyvumo atliekas nuo žmonių ir biosferos. Giluminiame atliekyne sudėtos didelio aktyvumo atliekos bus daug mažiau pažeidžiamos negu laikomos nuolatos prižiūrimose laikinose antžeminėse saugyklose. Išaugusi pasaulinio terorizmo grėsmė yra papildomas veiksnys, verčiantis sparčiau ieškoti saugių sprendimų. Giluminiuose atliekynuose turi būti sudėtas ne tik panaudotas branduolinis kuras, bet ir labai aktyvios panaudoto kuro perdirbimo atliekos, ilgaamžės vidutinio aktyvumo atliekos, nuskurdintas uranas, plutonio, radžio atliekos.

Kokios vietos yra tinkamiausios giluminiam atliekynui įrengti?

Giluminiam atliekynui tinka stabilios, pakankamai giliai slūgstančios geologinės formacijos. Atliekynui parenkama vietovė turi būti tektoniškai ir seismiškai stabili. Geologinė terpė turi atlikti geologinio barjero funkciją, todėl vandens srautas turi būti kuo mažesnis atliekyno aplinkoje, kad bet kokiais atvejais radionuklidai nepatektų į aplinką. Užsienio šalių giluminių atliekynų programose nagrinėtos įvairios geologinės formacijos: kietos kristalinio pagrindo uolienos (pvz., granitas), nuosėdinės uolienos (moliai, skalūnai, vulkaninės nuosėdos), evaporitai (akmens druskos klodai). Lietuvoje aptinkamos kelios atliekoms dėti perspektyvios geologinės terpės: kristalinio pamato uolienos, įvairūs moliai.

Kaip ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų problemą sprendžia kitos šalys?

Dar nė viena valstybė neturi panaudoto branduolinio kuro atliekyno. Visas panaudotas branduolinis kuras saugomas laikinose saugyklose, kurios būna „šlapio“ tipo (kuras laikomas vandens baseinuose) arba „sauso“ tipo (kuras laikomas specialiuose konteineriuose). Abu saugojimo būdai yra saugūs ir tam tikrą laiką nekelia pavojaus aplinkai. Ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje intensyviausiai dirbama JAV, Suomijoje, Švedijoje, Japonijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje. Šiose valstybėse konstruojami dėjimo į atliekyną konteineriai ir statomos požeminės laboratorijos, kuriose tiriamos uolienų mechaninės ir cheminės savybės. Mokslininkai sutaria, kad vienintelis priimtinas ir saugus šio tipo atliekų dėjimas į atliekyną būdas yra žemės gelmėse, 500-1000 m gylyje, įrengiant daugiabarjerę atliekų apsaugos sistemą, kurią sudaro panaudoto kuro kasetės apvalkalas, konteineris, specialus vandens nepraleidžiantis molis (bentonitas) ir natūrali uoliena.

Kaip tvarkomas panaudotas branduolinis kuras Lietuvoje?

Panaudotas branduolinis kuras saugomas „sauso“ tipo saugyklose Ignalinos AE teritorijoje, specialiuose konteineriuose. Šiuose konteineriuose laikyti atliekas saugu 50 metų. Per šį laikotarpį turi būti nuspręsta, kaip galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas. Kaip yra numatyta Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programoje, patvirtintoje LR vyriausybės 2015-12-23 nutarimu Nr. 1427, Lietuvoje panaudotas branduolinis kuras ir ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turi būti sudėtos į giluminį altiekyną. Šiuo metu vykdomas giluminio atliekyno įregimo Lietuvoje planavimas.

Kada turėtų būti pastatytas giluminis atliekynas Lietuvoje?

Kol kas vyksta planavimo ir tyrinėjimo darbai. Remiantis Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programoje nustatytais uždaviniais, suformuoti šie pagrindiniai giluminio atliekyno įrengimo etapai:

  1. Projekto planavimas ir žvalgybinio gręžinio vietos parinkimas (2017-2021 m.);
  2. Tyrimai žvalgybiniame gręžinyje, papildomų gręžinių vietos parinkimas (2022-2030 m.);
  3. Tyrimai papildomuose gręžiniuose, požeminės tyrimų laboratorijos (atliekyno) vietos parinkimas (2031-2035 m.);
  4. Požeminės laboratorijos įrengimas, atliekyno vietos patvirtinimas (2036-2045 m.);
  5. Atliekyno projektavimas (2046-2055 m.);
  6. Atliekyno statyba (2056-2065 m.);
  7. Atliekyno eksploatavimas (2066-2072 m.);
  8. Atliekyno uždarymas (2072-2077 m.).

Pirminis giluminio atliekyno įrengimo galimybių vertinimas. Ataskaita
Panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir dėjimo į atliekynus būdai. Ledinys