Radioaktyvios atliekos – tai panaudotas branduolinis kuras ir kitos, užterštos radionuklidais arba turinčios jų savo sudėtyje medžiagos, kurių nenumatoma ateityje naudoti. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymui taikomi griežti saugos reikalavimai, apskaita ir kontrolė. Tokios atliekos turi būti rūšiuojamos, apdorojamos ir vežamos į radioaktyviųjų atliekų atliekynus arba saugyklas.

Visų pirma būtina stengtis, kad radioaktyviųjų atliekų susidarytų kuo mažiau. Susidariusias atliekas reikia rūšiuoti, kad būtų lengviau ir paprasčiau jas tvarkyti bei dėti į atliekynus.

Pagal žmogui ir aplinkai keliamą pavojų radioaktyviosios atliekos yra skirstomos į labai mažai aktyvias, mažai ir vidutiniškai aktyvias ir labai aktyvias. Radioaktyviosios atliekos pagal jose esančių radionuklidų pusėjimo trukmę ir aktyvumą yra skirstomos į:
•    trumpaamžes labai mažai radioaktyvias;
•    trumpaamžes mažai ir vidutiniškai radioaktyvias;
•    panaudotą branduolinį kurą ir kitas ilgaamžes atliekas.

Kiekvienos rūšies atliekos tvarkomos ir dedamos į skirtingus atliekynus:

Atliekų tvarkymas ir atliekynai

Atliekų dėjimo į atliekynus būdai

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo metu susidarys maždaug 60 tūkst. m3 labai mažai radioaktyvių, 100 tūkst. m3 mažai ir vidutiniškai radioaktyvių, 2,5 tūkst. t panaudoto branduolinio kuro ir 10 tūkst. m3 kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų. Visos nuo Ignalinos AE eksploatavimo pradžios susidariusios radioaktyviosios atliekos šiuo metu saugomos elektrinėje įrengtose saugyklose. Tai tik laikinas sprendimas. Radioaktyviųjų atliekų saugykla – tvarkymo įrenginys, kuriame atliekos laikinai izoliuojamos, ateityje ketinant jas perkelti į atliekyną. Radioaktyviųjų atliekų atliekynai – inžineriniai įrenginiai su specialiais saugos barjerais, kurie įrengiami taip, kad apsaugotų aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio visą radioaktyviųjų atliekų pavojingumo laikotarpį (čia atliekos dedamos, neketinant jų išimti). Nustatyta, kad atliekynai yra saugiausi ir patikimiausi įrenginiai radioaktyviosioms atliekoms laikyti. Kiekviena šalis, turėjusi naudos iš veiklos, dėl kurios susikaupė atliekos, privalo pati pasirūpinti, kad jos būtų tinkamai sutvarkytos. Lietuvoje jau rengiami tranšėjinio ir paviršinio radioaktyviųjų atliekų atliekynų projektai, planuojama jų statyba.

SPRENDIMAS: palaidoti radioaktyviąsias atliekas

Dr. Stasys Motiejūnas. Radioaktyviųjų atliekų laidojimas

Dr. Stasys Motiejūnas. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas: pasiekimai ir tendencijos

Tartptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų misijos ataskaita apie Lietuvos trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų atliekynų projektus (anglų k.)