Kuo ypatingos radioaktyviosios atliekos?

Jos skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, tai yra radiaciją, todėl jos yra pavojingos žmonėms ir aplinkai. Radiacija sklinda tol, kol suskyla atliekose esantys radionuklidai.

Ar visos radioaktyviosios atliekos yra vienodai pavojingos?

Ne. Radioaktyviųjų atliekų pavojingumą lemia skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės intensyvumas, kuris priklauso nuo atliekose esančių radionuklidų rūšies ir kiekio. Kai kuriuos radionuklidus sulaiko labai paprasti apsaugos barjerai, o kai kuriems sulaikyti būtina naudoti betono ar švino barjerus.

Kaip klasifikuojamos radioaktyviosios atliekos?

Radioaktyviosios atliekos pagal jose esančių radionuklidų pusėjimo trukmę ir aktyvumą (pavojingumą) skirstomos į: • nebekontroliuojamos („švarios“) atliekos; • trumpaamžės labai mažai radioaktyvios atliekos; • trumpaamžės mažai ir vidutiniškai radioaktyvios atliekos; • panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės bei labai radioaktyvios atliekos.

Kaip tvarkomos radioaktyviosios atliekos?

Kiekvienos rūšies atliekos tvarkomos ir dedamos į atliekynus skirtingai. • „Švarios“ atliekos yra tokios, kuriose esančių radionuklidų aktyvumai yra nereikšmingi ir jos nekelia pavojaus žmonėms ir aplinkai, todėl jos tvarkomos, šalinamos ar pakartotinai naudojamos kaip ir kitos neradioaktyvios atliekos. • Trumpaamžis labai mažai radioaktyvios atliekos dedamos į žemės paviršiuje įrengtus paviršinius atliekynus. • Trumpaamžės mažai ir vidutiniškai radioaktyvios atliekos gali būti saugojamos saugyklose arba dedamos į žemės paviršiuje įrengtus paviršinius atliekynus su gelžbetonio rūsiais. • Panaudotas branduolinis kuras iš pradžių saugojamas saugyklose, po to dedamas į giluminius atliekynus, įrengtus maždaug 500 m gylyje. Taip pat į giluminius atliekynus dedamos ir kitos ilgaamžės bei labai radioaktyvios atliekos.

Kas yra radioaktyviųjų atliekų saugykla?

Tai tvarkymo įrenginys, kuriame atliekos laikinai izoliuojamos, ateityje ketinant jas perkelti į atliekyną.

Kas yra radioaktyviųjų atliekų atliekynai?

Tai inžineriniai įrenginiai su specialiais saugos barjerais, kurie įrengiami taip, kad apsaugotų aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio visą radioaktyviųjų atliekų pavojingumo laikotarpį. Čia atliekos dedamos, neketinant jų išimti.

Kas yra radioaktyviosios atliekos?

Tai panaudotas branduolinis kuras ir kitos, užterštos radionuklidais arba turinčios jų savo sudėtyje medžiagos, kurių nenumatoma ateityje naudoti.

Kokie yra radioaktyviųjų atliekų šaltiniai Lietuvoje?

Pagrindinis radioaktyviųjų atliekų šaltinis Lietuvoje – Ignalinos AE. Jos eksploatavimo ir išmontavimo metu susidarys daugiau nei 99 proc. visų Lietuvos radioaktyviųjų atliekų. Likusi dalis radioaktyviųjų atliekų – smulkiųjų gamintojų atliekos, t.y. mokslinių tyrimų, sveikatos priežiūros institucijų bei pramonės įmonių veikloje atsirandančios radioaktyviosios atliekos.

Ar planuojama statyti radioaktyviųjų atliekų atliekynus Lietuvoje?

Lietuvoje planuojama statyti trumpaamžių labai mažai radioaktyvių atliekų paviršinį atliekyną Ignalinos AE teritorijoje. Numatyta iki 2015 m. atliekyną įrengti ir pradėti eksploatuoti. Taip pat planuojama pastatyti trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų paviršinį atliekyną Visagino savivaldybės teritorijoje, Stabatiškėse, šalia Ignalinos AE. Jį numatyta pradėti eksploatuoti 2017 m.

Kaip tvarkomas panaudotas branduolinis kuras Lietuvoje?

Panaudotas branduolinis kuras saugomas „sauso“ tipo saugyklose Ignalinos AE teritorijoje, specialiuose konteineriuose. Šiuose konteineriuose laikyti atliekas saugu mažiausiai 50 metų. Per šį laikotarpį turi būti nuspręsta, kaip galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas.

Kokie galimi panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų galutinio sutvarkymo būdai Lietuvoje?

Lietuvoje nagrinėjami keli panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų galutinio sutvarkymo būdai: • Panaudoto branduolinio kuro dėjimas į Lietuvoje įrengtą giluminį atliekyną; • Panaudoto branduolinio kuro dėjimas į regioninį giluminį atliekyną. Norint įrengti tokį atliekyną, būtinas kelių šalių bendradarbiavimas; • Pasinaudoti kitų valstybių techninėmis galimybėmis. Sprendimai bus priimti atsižvelgus į gamtines, socialines ir ekonomines sąlygas bei politinius veiksnius.