Atliekų dėjimo į atliekynus būdai

Viena svarbiausių atliekyno funkcijų – izoliuoti atliekas nuo biosferos tol, kol atliekų radioaktyvumas natūraliai sumažės iki nebepavojingo lygio.

Radioaktyviųjų atliekų atliekynai yra grupuojami pagal gylį – išskiriami paviršiniai ir giluminiai atliekynai. Atliekyno įrengimo gylį ir sudėtingumą lemia atliekų pavojingumas – kuo atliekos pavojingesnės, tuo jos dedamos giliau, o atliekynų konstrukcija sudėtingesnė ir patikimesnė. Giluminių ir paviršinių atliekynų koncepcijos yra grindžiamos daugiabarjeriškumo principu – dedamos atliekos apgaubiamos keletu vienas kitą papildančių barjerų, todėl grėsmės nebūtų netgi viename barjerų atsiradus defektų.

Svarbu, kad atliekų gamintojas taikytų būdus ir metodus, leidžiančius sumažinti susidarančių atliekų kiekius. Susidariusios atliekos turi būti rūšiuojamos, kad nebūtų nepagrįstai taikomi tvarkymo būdai tais atvejais, kai galima naudoti paprastesnius ir ne tokius brangius.

 

Paviršinis atliekynas labai mažo aktyvumo trumpaamžėms radioaktyviosioms atliekoms

Labai mažo aktyvumo trumpaamžės radioaktyviosios atliekos išlieka pavojingos ne ilgiau nei 100 metų. Jos dedamos į žemės paviršiuje įrengtus atliekynus tokia eiga: atliekos dedamos į dėžes arba polietileno maišus, dėžės ir maišai sukraunami ant betoninio pagrindo ir užpilami smėliu bei uždengiami vandeniui nelaidžiu specialios medžiagos sluoksniu, o šiš užpilamas natūraliu gruntu. Taip įrengtame atliekyne sudėtos atliekos nekels grėsmės aplinkai ir žmonėms visą jų pavojingumo laikotarpį. Vėliau jų aktyvumas natūraliai sumažės ir jos taps nebepavojingos. Įvairios Ignalinos atominėje elektrinėje naudojamos medžiagos: metalas, mediena, popierius, betonas ir t. t., užterštos atitinkamais radionuklidais, gali būti šios rūšies atliekos.

Paviršinio atliekyno labai mažo aktyvumo trumpaamžėms radioaktyviosioms atliekoms maketas

Paviršinio atliekyno labai mažo aktyvumo trumpaamžėms radioaktyviosioms atliekoms schema

Paviršinis atliekynas mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžėms radioaktyviosioms atliekoms

Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis sumažėja iki nekenksmingo žmogui ir aplinkai maždaug per 300 metų. Šios atliekos dedamos į sudėtingesnės konstrukcijos atliekynus, kurie turi papildomus ilgaamžius gelžbetonio barjerus.

Betono konteineriai su sukietintomis radioaktyviosiomis atliekomis kraunami į betono rūsius, įrengtus virš gruntinio vandens slūgsojimo lygio. Atliekyno apatinis barjeras suformuotas iš specialaus vandeniui nelaidaus molio, o viršutinis gruntinis barjeras – daugiasluoksnis, nelaidus vandeniui ir atsparus erozijai bei atmosferos poveikiui. Radionuklidams migruoti iš atliekyno neleidžia keli gamtiniai ir dirbtiniai barjerai: atliekų kietinimo medžiaga (betonas), betoninės atliekų pakuotės, rūsių užpildas tarp pakuočių, betono rūsiai, vandeniui nelaidaus molio sluoksnis, atliekyną supantis natūralus gruntas.

Paviršinio atliekyno mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžėms radioaktyviosioms atliekoms maketas

Paviršinio atliekyno mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžėms radioaktyviosioms atliekoms schema

Giluminis atliekynas panaudotam branduoliniam kurui ir kitoms ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms

Panaudotas branduolinis kuras yra pati pavojingiausia atliekų rūšis. Turi praeiti keli šimtai tūkstančių metų, kad panaudotas branduolinis kuras taptų nepavojingas. Giluminiuose atliekynuose turi būti dedamas ne tik panaudotas branduolinis kuras, bet ir įstiklintos labai aktyvios panaudoto kuro perdirbimo atliekos, ilgaamžės vidutinio aktyvumo atliekos (kai kurios reaktorių eksploatavimo ir išmontavimo atliekos), nuskurdintas uranas, plutonio, radžio atliekos, panaudoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai.

Šiandien visuotinai pripažįstama, kad panaudoto branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių didelio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų dėjimas į atliekyną žemės gelmėse yra vienintelis aplinkosaugos požiūriu darnus ir saugus tokių atliekų galutinio sutvarkymo būdas. Giluminiai atliekynai turėtų būti įrengiami kelių šimtų metrų gylyje, stabiliose geologinėse formacijose. Atliekynų ilgaamžiškumas ir patikimas atliekų izoliavimas pasiekiamas suderinus gamtinio (geologinės aplinkos) ir inžinerinių barjerų savybes. Giluminiuose atliekynuose vienas kita papildo keletas barjerų: atliekas rišanti terpė, atliekų konteineris, užpildas ir natūrali geologinė aplinka. Atliekyno sauga išliktų pakankama, net jeigu viename iš barjerų atsirastų defektų arba jis neatitiktų numatytų funkcijų. Žmonių ir aplinkos saugą užtikrintų natūralūs barjerai – giliai slūgsančios uolienos kartu su dirbtiniais. Dirbtiniai barjerai taikomi prie atliekyno aplinkos sąlygų ir konstruojami taip, kad izoliuotų atliekyne laikomas radioaktyviąsias atliekas ir neleistų joms pasklisti. Atliekas sudėjus dideliame gylyje, geologinė aplinka sumažins nenumatytų pažeidimų tikimybę ir klimato bei kitų paviršinių aplinkos veiksnių įtaką atliekyno saugai.

Giluminio atliekyno maketas

Giluminio atliekyno maketo fragmentas – atliekų konteineriai atliekyno šachtose

Giluminio atliekyno schema